Sveikinimai - Įvairūs

Už aiškiaregius
Mergina, panorusi sužinoti savo ateitį, kreipėsi į aiškiaregę. Nuėjusi pas ją, mergina paprašė būsimą likimą jai išburti iš delno.
Aiškiaregė paėmė merginos delną ir ėmė pasakoti viešnios ateitį.
- Aš matau, jog tu įsimylėjai vyriškį, kurio burnoje nėra vieno priekinio danties.
- Teisingai, - apstulbo mergina.
- Aš matau, - tęsė aiškiaregė, — jog šis vyriškis pasiūlė tau ištekėti už jo.
- Taip, visiškai teisingai, - džiūgavo mergina.
- Ir šito vyriškio vardas — Tomas, pavardė - Petraitis.
- Stebuklinga! - sušuko mergina. - Ir visa tai Jūs perskaitėte mano delne?
- Esmė ne delne, — šaltai paaiškino aiškiaregė. — Tavo ateitį man padėjo pamatyti žiedas, kurį tu nešioji ant rankos. Šitą žiedą Tomui Petraičiui aš grąžinau lygiai prieš savaitę...
Tad pakelkime taurę už tuos aiškiaregius, kuriems regėti rytdieną padeda konkretūs ir realūs daiktai!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-aiskiaregiusmergina-pa.html

Už santūrumą
Jis ir ji buvo įsimylėję vienas kitą be galo. Pagaliau atėjo metas, kai jis ryžosi pasipiršti.
- Brangioji, ar tu tekėsi už manęs, - švelniai paklausė jis. Ji tik meiliai nusišypsojo. Paskatintas jos šypsenos, jis tęsė:
- Mano tėvas turi trijų milijonų litų kapitalą. Jam jau devyniasdešimt keturi metai. Ir kai jis numirs, o tai, tikiuosi, įvyks netrukus, aš tapsiu turtingu, labai turtingu žmogumi. Na, ką tu dabar pasakysi, mieloji?
Ji neatsakė nieko, tik po savaitės tapo jo... pamote! Tad pakelkime taurę už tai, kad neskubėtume su kitais žmonėmis dalintis savo būsimais turtais!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-santurumajis-ir-ji-buv.html

Už ištikimas žmonas
Ponas Pinaitis turėjo penketą sūnų. Keturi iš jų buvo linksmi, nuotaikingi vaikai, o penktasis - tarsi iš kito pasaulio; liūdnas, susimąstęs, nekalbus. Dėl to ponas Pinaitis labai išgyveno; matydamas, kaip penktasis sūnus ryškiai skiriasi iš visų brolių, jis pagalvojo net apie žmonos neištikimybę. O gal iš tiesų tas penktasis ne jo vaikas?..
Kartą ponia Pinaitienė labai sunkiai susirgo, ir tapo aišku, jog netrukus aplankys juos mirtis. Ponas Pinaitis nutarė išsklaidyti savo dvejones ir nerimą. Jis užsiminė savo žmonai apie penktojo sūnaus išskirtinumą.
- Ak, mano mielas, - pasakė ponia Pinaitienė, - dabar aš galiu pasakyti tau visą tiesą. Gali neabejoti, tas paniurėlis, mūsų penktasis, tikrai tavo sūnus. Gali neabejoti...
Po to ponia Pinaitienė liepė savo vyrui pasilenkti prie pat jos ausies. Kai jis pasilenkė, ponia pusbalsiu sušnibždėjo:
- O štai visų keturių mūsų vaikų tėvai - tavo draugai... Tad pakelkime taurę už ištikimas žmonas, kurios visada spėja pasakyti visą, net pačią žiauriausią tiesą!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-istikimas-zmonasponas-.html

Už nenuspėjamą išmintį
Penktadienio vakarą į „Nijolės" kailių saloną užsuko vyriškis su dama.
- Aš norėčiau šiai damai padovanoti audinės kailinius, — pasakė vyriškis pardavėjoms. — Ir, beje, kailinius pačius brangiausius.
Vyriškis išrašė trisdešimties tūkstančių litų čekį ir tarė parduotuvės vedėjui:
- Šiandien bankas jau nebedirba. Pirmadienį su šituo čekiu nueisite į banką, gausite pinigus ir mūsų pasirinktą paltą pristatysite damai į namus, štai jos adresas.
Pirmadienį, parduotuvės vedėjas užsuko į banką, bet ten paaiškino, jog čekio savininko kasoje tokių didelių pinigų nėra. Kailių salono vedėjui pagailo sugaišto laiko, bet juk, svarbiausia, brangiausi audinės kailiniai liko parduotuvėje.
Vos spėjo parduotuvės vedėjas sugrįžti į kailių saloną, prisistatė čekio savininkas ir ėmė atsiprašinėti:
- Aš nemėgstu, kai iš manęs taip šaipomasi, — piktai atrėžė parduotuvės vedėjas.
- O, nereikia taip nervintis, - nuolankiai meldė čekio savininkas. — Nuoširdžiai prašau, atleiskite. Pagaliau juk nieko tragiško neatsitiko. Bet užtat kokį gražų savaitgalį aš praleidau su šia dama!
Tad pakelkime taurę už nenuspėjamą vyriškių išmintį!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-nenuspejama-ismintipen.html

Už inteligentus
Kartą labai simpatiškas, tik labai išsiblaškęs inteligentas Gurjonis iš Žagarės susiruošė į Vilnių. Žmona paprašė parvežti lauktuvių - trejetą skėčių: jiems abiem ir vieną jaunyliui.
Sėdęs Šiauliuose į traukinį, jis tuoj pat nugrimzdo į apmąstymus. Priešais Gurjonį snaudė valstietis, prie kurio stovėjo didžiulis skėtis. Traukiniui sustojus Vilniuje, Gurjonis pakilo, pasiėmė nieko negalvodamas valstiečio skėtį ir pasuko išėjimo link.
- Atleiskite, pone, - prabilo valstietis. - Jūs apsirikote, tai — mano skėtis.
- O, atleiskite, tūkstantį kartų atleiskite! - visiškai pasimetęs nuolankiai kartojo Gurjonis.
Atlikęs visus būtinus reikalus Vilniuje, ponas Gurjonis pasuko stoties link. Prisiminęs žmonos prašymą, jis užsuko į parduotuvę ir nupirko tris skėčius. Taip jau nutiko, jog jis vėl įsėdo į vagoną, kuriame važiavo tas pats valstietis su didžiuliu skėčiu. Pamatęs Gurjonio rankose tris skėčius, valstietis plačiai nusišypsojo ir gudriai mirktelėjęs tarė:
- Tai šiandien neblogai padirbėjote?..
Tad skelbiu tostą už tai, kad kuo mažiau būtų išsiblaškę mūsų inteligentai!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-inteligentuskarta-laba.html

Už išradingumą
Gražiai apsirengęs ponas, už rankutės vesdamas mažylį berniuką, užeina į brangiausią Vilniaus miesto kirpyklą. Kirpėjai maloniai kviečia orų klientą ir jo berniuką kirptis. Garbus ponas prašo pirmiausia apkirpti jį, nes jis labai skubąs į svarbų pasitarimą, o po to tik berniuką.
- Gerai, - sutinka kirpėjas.
Netrukus garbus ponas gražiai nukerpamas, sušukuojamas. Pasakęs, kad tuoj pat grįšiąs, ponas pasodina į krėslą berniuką ir pats išskuba. Berniuko plaukai taip pat nukerpami, sušukuojami, ir kirpėjas ima laukti garbaus pono. Tačiau praeina valanda, dvi, o to pono kaip nėra, taip
nėra.
- Nesijaudink, vyruti, - ramina berniuką kirpėjas. -Tavo tėtė tuoj grįš.
- Jis visai ne mano tėtė, - atšauna berniukas. - Aš jo visiškai nepažįstu. Jis gatvėje priėjo prie manęs ir pasiūlė man nusikirpti brangioje kirpykloje... Aš ir sutikau...
Tad pakelkime taurę už žmonių išradingumą ir talentingą sugebėjimą pabūti tėvais bent minutei!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-isradingumagraziai-aps.html

Už sumanumą
Kartą moteris skaičiavo pinigus ir netyčia viena moneta - penki centai - nukrito ant grindų. Siek tiek pariedėjusi, moneta įkrito į plyšį tarp dviejų lentų. Moteris bandė ištraukti centus — bandė ir šiaip ir taip, bet nepasisekė. Ji suprato, jog norint ištraukti monetą, reikia atplėšti grindų lentą. Bet ar dėl tokio menkniekio - penkių centų! - plėši grindis?! Tačiau palikti monetą buvo gaila... Tada moteris į tą patį grindų plyšį įkišo šimto litų banknotą ir paleido... Dabar dėl šimto litų jau nebuvo gaila ardyti grindų!
Tad pakelkime taurę už moterišką sumanumą!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-sumanumakarta-moteris-.html

Už jaunuolius, kurie iš lifto išeina pirmieji...
Azijoje yra Meilės kalnas. Su juo susiję daugelis senų to krašto legendų.
Kartą jaunas piemuo ir kunigaikštytė pamilo vienas kitą, bet, žinodami rūsčias to krašto tradicijas, suvokė visą savo situacijos beviltiškumą. Negalėdami apsivesti, bet ir nenorėdami išsiskirti, jie nutarė bėgti iš namų. Sužinojęs apie jų pabėgimą, senasis kunigaikštis paliepė savo tarnams pagauti bėglius. Juos tarnai ir surado pačioje Meilės kalno viršukalnėje. Nematydami kito išsigelbėjimo, įsimylėjėliai nutarė šokti į bedugnę.
- Aš šoksiu pirmas, - ryžtingai tarė piemuo.
- Ne, — pasipriešino kunigaikštytė. - Išvydusi tavo žūtį, aš mirsiu baisiose kančiose...
Ir mergina pirmoji šoko tarpeklin. Piemuo pasižiūrėjo į kraupų vaizdą, pagalvojo, pagalvojo ir... pamažu nusileido nuo kalno.
Tad šis tostas už tuos jaunuolius, kurie iš lifto išeina pirmieji...
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-jaunuolius-kurie-is-li.html

Kad visada laikytumės pažadų
Kunigaikštis j savo rūmus pakvietė muzikantą, kad šis pralinksmintų jį patį ir jo kompaniją. Muzikantas ėmė groti.
- Tegul bus palaiminta tavo ranka, — tarė kunigaikštis, išgirdęs pirmuosius kūrinius. - Už gerą muziką dovanoju tau kardą.
Muzikantas padėkojo už dovaną ir dar nuoširdžiau ėmė groti.
- Už tokią puikią muziką ir žirgo nepagailėsiu, — iškilmingai tarė kunigaikštis. Muzikantas ėmė dar nuoširdžiau groti.
- Dovanoju tau dar ir karietą, — dosniai žadėjo kunigaikštis.
Kitą dieną muzikantas atėjo j rūmus pasiimti žadėtų dovanų.
- Koks kardas? Koks žirgas? Kokia karieta? - dabar jau nustebęs ėmė šaukti kunigaikštis. - Tu vakar pamaloninai mane puikia muzika, o aš tave — savo pažadais. Kas šiandien liko iš tavo muzikos, tas pats liko ir iš mano pažadų...
Tad pakelkime taurę už tai, kad mes visada laikytumės savo pažadų!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/kad-visada-laikytumes-paz.html

Už pašnekovus
Ėjo kartą žmogus per pasaulį ir nešėsi žibintą. Jo žmonės ėmė klausinėti:
- Ko gi tu ieškai, žmogau? Turtų?
- Na ir sugalvojote... kam jie man?
- Tai gal ieškai tiesos?
- Ką, gal aš kvailas? — nusišaipė žmogus. — Tiesos nerasi...
- Tai gal meilės ieškai? — klausinėjo moterys.
- Nejuokinkit manęs, — tvirtai laikėsi keliauninkas.
- Tai gal draugystės ieškai? - neatlyžo žmonės.
- Bergždžios pastangos...
- Tai ko gi tu ieškai, žmogau?
- Pašnekovo, — pagaliau prisipažino žmogus.
Tad norėčiau pakelti taurę už puikius pašnekovus, kuriuos aš čia sutikau, šioje kompanijoje!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-pasnekovusejo-karta-zm.html