Sveikinimai - Įvairūs

Už tikėjimą savimi
Buvo sunkūs pokario metai. Šeima sunkiai gyveno, dažnai net duonos kriaukšlio trūkdavo. Tada sūnus paklausė tėvo:
Kaip mes toliau gyvensime, tėve? Ilgokai patylėjęs tėvas pasakė:
Sūnau, paimk anglies gabaliuką ir ant sienos didelėmis, gražiomis raidėmis parašyk "TAIP BUS NE VISADA!"
Ėjo metai. Sūnus užaugo, pats sulaukė vaikų. Ir kartą jo vyresnysis sūnus paklausė:
Tėve, kodėl remonto metu neleidai nutrinti šio keisto užrašo ant sienos? Juk mes dabar ne taip jau blogai gyvename: ir mašiną turime, ir televizorių, ir kompiuterį...
Tėvas atsakė:
Dar kartą perskaityk tą užrašą...
Sūnus lėtai ir aiškiai perskaitė: "TAIP BUS NE VISADA!"
Būtent! tarė tėvas. TAIP BUS NE VISADA!
Tad pakelkime taurę už tikėjimą savimi ir savomis jėgomis. Kaip blogai begyventume, taip bus... ne visada. Na, o jeigu gyvename puikiai neprivalome aptingti, atsipalaiduoti, mažinti tempų. Juk taip bus... ne visada!

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-tikejima-savimibuvo-su.html

Už ištikimybę
Kartą vienas medžiotojas sugavo kurapką ir jau ruošėsi ją iškepti. Bet kurapka ėmė maldauti:
Nežudyk manęs, didysis ir stiprusis Medžiotojau. Aš atvesiu Tau daug, daug kurapkų, visas šio miško, visos apylinkės kurapkas ir visas jas atiduosiu Tavo valiai.
Ir tada Medžotojas atsakė:
Ne, mažoji kurapkėle, aš užmušiu tave. Tik tave. Būtent tave. Ir užmušiu ne todėl, kad aš alkanas, o todėl, kad tu išduodi savo artimuosius ir visą giminę savo.
Tad skelbiu tostą už tai, kad mes kuo rečiau gyvenime susitiktume su tokia sąvoka, kaip išdavystė!

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-istikimybekarta-vienas.html

Už kolektyvą
Viename kalnų kaimelyje gyveno draugiška laisvų paukščių šeimyna. Atėjo į tas vietoves ruduo, ėmė lyti vėjuoti lietūs. Paukščių šeimyna nusprendė išskristi žiemai į pietus šiltesnius kraštus. Bet vienas mažas, bet ganėtinai išdidus paukščiukas tarė: "Skriskite į pietus, o asmeniškai AŠ skrisiu j Saulę". Jis, atsiskyręs nuo kolektyvo, skrido į Saulę vis aukščiau ir aukščiau. Bet tikslo paukščiukas taip ir nepasiekė: Saulė nudegino jo sparnelius ir paukščiukas be atgarsio nukrito į gilų tarpeklį.
Siūlau tostą už tai, kad kiekvienas iš mūsų, kaip aukštai jis beskraidytų, neatitrūktų nuo kolektyvo!

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-kolektyvaviename-kalnu.html

UŽ dainų skambėjimą
Du keliautojai išsirengė į tolimą žygį. Ėjo, ėjo, o kai pradėjo temti, vienas iš jų ir sako:
Laikas pailsėti. Jau pavargome, tirštėja sutemos, o ten, žiūrėk, ir kaimo žiburiai šviečia. Užsukime kaimelin, paprašysime nakvynės.
Aš iš tiesų pavargau, tarė bičiulis. Taip pailsau, net galiu susirgti. Bet šitame kaimelyje nenakvosiu.
Kodėl? nustebo keliauninkas.
Tai labai nuobodus kaimas. Niekas niekada nėra girdėję, kad kas nors čia dainuotų ar linksmintųsi.
Šiandien mūsų kompanijoje daug dainų ir juoko. Tad pakelkime taurę už tai, kad kiekviename kaime, kiekvienoje sodyboje žmonės mokėtų dainuoti ir linksmintis!..
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-dainu-skambejimadu-kel.html

Už žmones
Traukinys. Vagono kupė. Trys keleiviai. Du iš jų vyskupas ir diplomatas pradeda karštą diskusiją apie tai, kurio iš jų vaidmuo didesnis.
Į mane visada kreipiasi žodžiais "Jūsų didenybe", sako diplomatas.
O mane visuomet vadina "Jūsų šventenybe", nenusileidžia vyskupas.
Tuomet į pokalbį įsijungia iki tol tylėjęs trečias keleivis.
Iš mūsų trijulės ko gero mano rangas yra pats aukščiausias. Kai aš ateinu patikrinti firmos, mane visuomet pasitinka žodžiais: "Dieve mano, vėl jūs?"
O kas jūs? klausia pašnekovai.
Mokesčių inspektorius, kukliai atsako trečiasis keleivis.
Tad siūlau tostą už tai, kad savo kelyje mes kuo rečiau sutiktume aukščiausio rango žmones!..

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-zmonestraukinys-vagono.html

Svarbiausia likti nenugalėtu
Kartą gyveno vienas samurajus. Ir buvo jis nenugalimas. Vos tik išgirdęs, jog kažkur netoliese atsirado kitas galiūnas, samurajus tuoj pat kviesdavosi į dvikovą ir, žinoma, kaip visda nugalėdavo.
Kartą samurajus sužinojo, jog kaimynystėje atsirado meistras, kuris kultivuoja pačias seniausias dvikovas ir yra niekieno nepralenkiamas. Samurajus pasiryžo ir šį meistrą iškviesti dvikovon. Meistras sutiko su pasiūlymu, bet iškėlė vieną sąlygą:
Mes kausimės ne čia, o štai ten, saloje, kur niekas mums netrukdys.
Jie abu sėdo į valtį ir nuplaukė į pasirinktąją negyvenamąją salą. Bet vos tik samurajaus kojos pasiekė salos žemę, meistras atstūmė valtį nuo kranto ir nuplaukė atgal.
Žmonės, laukę dvikovos, ėmė juoktis ir kaltinti meistrą bailumu. Bet meistras nepasidavė žmonių kalboms ir pasakė:
Svarbiausia ne nugalėti, o likti nenugalėtam... Tad išgeriame už tai, kad visada liktume nenugalėtais!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/svarbiausia-likti-nenugal.html

Mokykimės iš kitų klaidų
Liūtas, asilas ir lapė išsirengė į medžioklę. Sekėsi gerai medžioklės laimikis pranoko visus lūkesčius. Sumedžiotą grobį liūtas paliepė dalinti asilui. Sis viską padalino į tris lygias dalis ir liūtui pirmajam pasiūlė rinktis. Liūtas įširdo, sudraskė asilą, ir tuomet prisakė grobį dalinti lapei. Lapė visą grobį sudėjo į vieną krūvą, o sau pasiliko mažytę mažytę jo dalį. Tuomet pasiūlė liūtui rinktis. Liūtas ir klausia lapės:
Kas gi tave išmokė taip puikiai dalinti grobį?
Žuvęs asilas, atsakė lapė.
Tad pakelkime taurę už tai, kad geriau mokytis iš kitų, o ne iš savo klaidų...
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/mokykimes-is-kitu-klaidul.html

Už vadovus
Turėjo žmogus katiną. Katinas kaip katinas paprasčiausias gyvūnėlis. Ir, kaip dera katinams, kartą metuose, kovo mėnesį, kuriam laikui išnykdavo, o po to grįždavo namo visas purvinas, nuvargęs ir aplaižytas... Taip kartojosi metai iš metų. Įkyrėjo šie katino reidai pas kates šeimininkui ir jis ryžosi padaryti savo keturkojui paprasčiausią, visiems žinomą operaciją, po kurios prapuola bet koks patino interesas priešingai lyčiai. Bet atėjo kovas ir... katinas vėl dingo. Tik po kelių savaičių namo grįžo katinas. Grįžo purvinas, alkanas ir apdraskytas. Seimininkas jo ir klausia:
Bet dabar, dabar ką tu ten darei?
Aš vadovavau, išdidžiai atsakė katinas. Tad pakelkime taurę už mūsų vadovus!

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-vadovusturejo-zmogus-k.html

Už išmintį
Viena moteris per išpažintį pasiskundė, kad jos vedybinis gyvenimas ne iš laimingųjų, kad ji su vyru dažnai barasi, nėra vienas kitam jautrūs bei atidūs. Tada kunigas jos paklausė:
Ar jūs mylite gėles?
Taip, atsakė moteris.
Ir ką jūs darote, jei norite auginti nuostabią kambarinę gėlę?
Aš ją atidžiai laistyčiau, kas pusmetį keisčiau vazonėlį, į žemę nuolat paberčiau trąšų, laikyčiau gėlę toje vietoje, kur daugiausia šviesos.
Štai taip reikia elgtis ir su šeimyninu gyvenimu, išklausęs moterį, tarė kunigas. Vedybinis gyvenimas taip pat gėlelė, kuri reikalauja dėmesio, švelnumo, rūpesčio, komplimentų, bučinių. O moteris, žinodama, jog vyras taip pat myli ir akimis, turi būti patraukli, grakšti, susišukavusi, skoningai apsirengusi.
Tad pakelkime taurę už žmonų išmintį tegu jos negriauna, o stiprina šeimyninę meilę!

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-ismintiviena-moteris-p.html

Kad žinotume, ko norime
Turėjo piemuo didžiulę avių kaimenę ir tuo didžiavosi. Atėjo kartą gudrus pirklys ir paklausė piemens:
Ar tu galėtum man iš savo kaimenės parinkti tokią avį, kuri man labiausiai patiktų.
Nėra pasaulyje daugiau tokių avių, kaip mano kaimenėje! išdidžiai atrėžė piemuo. Tik sugebėk pasirinkti.
Gerai, gudriai šypsojosi pirklys. Išrink man tokią avį, kuri būtų nei balta, nei juoda, nei didelė, nei maža, nei liesa, nei riebi, nei per lengva, nei per sunki...
Mielai išrinksiu, atsakė piemuo. Tik ateik jos paimti nei pirmadienį, nei antradienį, nei trečiadienį ar ketvirtadienį, nei penktadienį ar šeštadienį, o tuo labiau ne sekmadienį...
Tad pakelkime taurę už tai, kad visada žinotume tai, ko mes iš tiesų norime!..

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/kad-zinotume-ko-norimetur.html