Sveikinimai - Įvairūs

Už teisybę
Užaugino kartą žmogus du sūnus. Jausdamas artėjančią mirtį, jis pasikvietė abu sūnus ir liepė jiems visą turtą pasidalinti perpus. Kai tėvas numirė, sūnūs ilgai nesugalvojo, kaip teisingai pasidalinti turtą į dvi lygias dalis. Tada pagalbos jie kreipėsi į kaimyną.
O kaip liepė jums tėvas dalintis turtą? perklausė kaimynas.
Liepė pasidalinti viską perpus...
Tai ir dalinkit viską perpus...
Paklausė neišmanėliai broliai kaimyno ir viską padalino pusiau: į dvi lygias dalis sudaužė indus, supjaustė baldus, išpjovė gyvulius, sudraskė drabužius: po pusę švarko, po pusę kelnių...
Ir liko broliai be jokio turto...
Tad pakelkime taurę už tai, kad visada turtą dalintume ne lygiomis dalimis, o pagal teisybę ir supratimą bei susitarimą!..

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-teisybeuzaugino-karta-.html

Išgerkim
Linksmoje kompanijoje aidi dainos, skamba stikleliai, po smagaus tosto nuvilnija juokas. Žodis suteikiamas arogantiškajam vakaro svečiui. Tas atsistoja ir pradeda kreipiniu:
Draugai!..
Užstalė suūžia: kokie dar draugai! Draugų jau nebėra!
Tada svečias į pašnekovus kreipiasi:
Ponai!
Ponai tik Paryžiuje, mesteli viena gerokai įraudusi dama.
Piliečiai! tarsi šiaudo griebiasi kalbantysis.
Mes juk ne teisme ar policijoje...
Žmonės! meta paskutinį kozirį kalbėtojas.
Nešauk taip! Juk mes ne miške...
Tfu, nusispjauna kalbantysis. Nebežinau kaip kreiptis... Tad išgerkim!
Taip reikėjo iš karto sakyti! Tad ir aš sakau: išgerkim!..
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/isgerkimlinksmoje-kompani.html

Už tėvų ir senolių išmintį
Vienas pirklys turėjo sūnų. Kartą jam tėvas davė monetą ir tarė: "Kaupk pinigus, sūneli". Sis gi monetą įmetė į vandenį. Tėvas nurijo nuoskaudą, bet nieko nepasakė. Sūnus ir toliau gyveno tėvo namuose, bet nieko neveikė. Pasišaukė kartą jį tėvas ir tarė: '"Eik, sūneli, ir pats užsidirbk pragyvenimui". Sūnus išėjo. įsidarbino. Nuo ryto iki vakaro jis dirbo sunkiausius darbus. Uždirbęs nemažai pinigų, parnešė juos ir atidavė tėvui. Tėvas tuomet ir sako: "Eik, sūneli, išmesk juos į vandenį". Sūnus nuleido galvą, tik dabar supratęs, jog kadaise buvo neteisus ir neįvertino tėvo išminties.
Tad pakelkime taurę ne už diržą ar botagą, o už mūsų tėvų ir senolių išmintį.
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-tevu-ir-senoliu-ismint.html

UŽ gerus darbus
Kartą vienas generolas pateko į nelaisvę. Jis buvo įmestas į gilią duobę. Atsirado vienas geradaris, kuris nutarė išlaisvinti generolą. Atėjęs prie įkalintojo duobės, jis sušuko:
Belaisvi, ar aš gerai padarysiu, jei tau padėsiu pabėgti?
Generolas prisipažino geresnio poelgio ir nesitikėjęs.
Geradaris numetė virvę ir netrukus generolą ištraukė iš duobės. Ir tuoj pat paklausė:
Ar aš gerai padariau, kad išgelbėjau tave? Generolas nuoširdžiai padėkojo geradariui. Bet
netrukus geradaris vėl ėmė klausinėti, ar jis gerai pasielgęs. Kas kelias minutes išgelbėtojas prašyte prašėsi generolo padėkos. Įkyrėjo generolui tie klausimai ir jis garsiai sušuko:
Ei, sargyba! Šis žmogus nori padėti man pabėgti!
Sargyba bemat sučiupo ir Gelbėtoją, ir išgelbėtąjį. Kai sargyba ėmė klausinėti generolo, kodėl šis nepasinaudojęs dėkinga proga pabėgti, šis prisipažino:
Jau traukiant mane iš duobės, nervino šio įkyrumas. Jis taip primygtinai prašėsi dėkingumo, jog būčiau išprotėjęs, kol pasiekčiau laisvę...
Tad pakelkime taurę už tai, kad, atlikdami gerus darbus, įkyriai neprašytume padėkos!

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-gerus-darbuskarta-vien.html

Kad nepamestume galvos
Trys medžiotojai sužinojo, jog netoli jų kaimo slapstosi vilkas. Jie nutarė pagauti jį ir užmušti. Gelbėdamasis nuo medžiotojų, vilkas įsiropštė į uolą. Įėjimas į uolą labai siauras: gali įlįsti tik medžiotojo galva, bet ne pečiai.
Vienam medžiotojui nusibodo laukti, kada vilkas išlįs iš uolos. Tikėdamasis išginti vilką, jis nuėjo prie uolos ir įkišo galvą į angą. Likę du medžotojai ilgai stebėjo drąsuolį. Po kurio laiko jie ryžosi ištraukti medžiotoją iš uolos. Kai ištraukė, pastebėjo, jog medžiotojas nebeturi galvos. Ėmė spėlioti: ar jis turėjo galvą, kai lindo į uolą? Vienas tvirtino tikrai matęs galvą, kitas tuo abejojo. Taip ginčydamiesi jie nelaimėlį nunešė į kaimą ir parodė išmintingajam aksakalui.
Žinoma jūsų bičiulis neturėjo galvos. dvicįu medžiotojų ginčą išsprendė išminčius. Argi, turėdamas galvą, jis būtų ją kišęs į uolą, kur šeimininkių?! alkanas vilkas?
Tad išgerkime už tai, kad bet kokioje situacijoje nepamestume galvos!..
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/kad-nepamestume-galvostry.html

Už draugystę tautoje
Nuvažiavo žmogelis ekskursijon į pragarą. Mato dvi didžiules duobes: prie pirmosios juda kruta būiys velnių, šakėmis stumdo žmones, norinčius išlipti iš duobės. Ogi prie antrosios sėdi tik vienas velnias ir aiškiai nuobodžiauj a.
Nueina žmogelis prie pirmosios duobės ir klausia:
Kodėl jūs taip blaškotės?
Netrukdyk, atsitrauk, šaukia jam velniai. Cia, šioje duobėje, žydai sėdi, o jų toks paprotys: vos tik vienas įsikibo viršaus, tuoj pat duoda ranką kitam, šis trečiam, ir taip toliau: tik spėk juos gaudyti!..
Nueina žmogelis prie antrosios duobės:
O tu ko nuobodžiauji ir nieko neveiki?
O ką čia beveiksi, atsako velnias. Šioje duobėje svyla lietuviai, o jų toks paprotys: vos tik vienas įsikibo viršaus, tuoj pat už kelnių jam čiumpa kiti ir vėl traukia į duobę...
Siūlau tostą ne už tautų draugystę, o už draugystę pačioje tautoje!..

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-draugyste-tautojenuvaz.html

Kad išnyktų pavydas...
Iš pačių kvailiausių ir bjauriausių jausmų neabejotinai galima išskirti pavydą.
Pasakojama ir tokia legenda. Atėjo pas vieną žmogelį Dievas ir pasiūlė:
Prašyk manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu, bet su viena sąlyga: tavo kaimynui duosiu dvigubai daugiau. Jei panorėsi namo, tavo kaimynui duosiu du namus, jei panorėsi mašinos tavo kaimynui duosiu dvi mašinas. Tad ką tu norėtum gauti?
Visagali, jei taip tai aš tavęs prašau tik vieno, tarė žmogelis. Išimk iš manęs vieną akį...
Tegul amžiams dingsta pavydas iš mūsų aplinkos! Už tai ir pakelkime taurę!

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/kad-isnyktu-pavydas-is-pa.html


Už atmintį
Senutė Teklė ruošiasi priimti svečius. Kad nepamirštų, ji parašo ant lapelio "nepamiršk pavaišinti kava" ir pakabina jį virtuvėje. Į svečius ateina dvi senutės. Šnekučiuojasi. Teklė pavaišina viešnias kava. Po to nueina į virtuvę ir randa lapelį "nepamiršk p „v kava". Ji ir vėl vaišina senutes kava. Po to vėl šnekučiuojasi. Staiga Teklė susigriebia, ar ko nepamiršo. Nubėga į virtuvę, randa lapelį ir... vėl verda kavą. 7 kartojosi bene septynis kartus...
Kai senutės išėjo iš Teklės namų, viena jų paklausė:
Kodėl Teklė mūsų nepavaišino kava? Tada antroji paklausė:
Teklė? Negi mes pas ją buvome svečiuose? Siūlau pakelti bokalą už mūsų atminu', kad metams bėgant ji neišnyktų, o nuolat stiprėtų!
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-atmintisenute-tekle-ru.html

Už gerą žodį
Susidraugavo žmogus su lokiu. Kartą žmogus savo keturkojį bičiulį pasikvietė į svečius. Lokys maloniai paviešėjo, o atsisveikinant šeimininkas pasibučiavo su lokiu ir paprašė, jog ir žmona taip pat padarytų. Bet žmona spjovė į lokį ir piktai pasakė:
Nekenčiu dvokiančių svečių!
Po kurio laiko žmogus, pasiėmęs kirvį, susiruošė į mišką kirsti medžių. Ta pačia proga aplankė lokį. Sis mielai priėmė, o po to paprašė:
Trenk man į galvą kirviu!
Žmogus ilgai atsikalbinėjo, bet lokys taip nuoširdžiai prašė, jog teko nusileisti. Jis kirviu stiprokai trinktelėjo lokiui ir sužeidė jo galvą.
Po mėnesio žmogus vėl susitiko su lokiu. Jo galvos žaizda jau buvo užgijusi. Tada jis tarė žmogui:
Štai pažvelk, žmogau, žaizda nuo kinio smūgio jau seniai užgijo, bet iki šiol neužgijo širdis, kurią sužeidė tavo žmonos liežuvis!..
Taip, žodžiu galima ir sužeisti, ir užmušti. Siūlau tostą už tai, kad labai atsargiai elgtumės su žodžiu šiuo bene pačiu stipriausiu ginklu...
http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-gera-zodisusidraugavo-.html

Už įstatymus
Kartą senosios Armėnijos caras atvyko pas Romos imperatorių Neroną. Ir jam tiesiai pasakė:
Romėnai neužkariaus Armėnijos, kol mūsų šalyje ištikimai laikomasi dviejų įstatymų.
Nagi, nagi, sukluso imperatorius. Kokie tie jūsų įstatymai.
Pirmasis toks: kardas privalo rūdėti, o herbas blizgėti, kaip veidrodis. Antrasis įstatymas toks: kelias į teismą turi būti užžėlęs žole, o kelias į Dievo namus privalo būti nutryptas...
Siūlau tostą, kad ir mūsų gyvenimą lydėtu geri įstatymai.

KAD PAKAKTŲ PINIGŲ
Pagyvenęs vyriškis stovi miške, prie medžio ir kažką šnabžda.
Ką ten murmi? klausia jo bičiulis, stovintis netoliese.
Meldžiu Dievo, kad jis man dovanotų tiek pinigų, kiek lapų turi šis medis.
Oho, jeigu tu turėsi tiek daug pinigų, tai gal jais ir su manimi pasidalinsi?
Pagalvojęs vyriškis atsakė:
Melskis pats. Ką, ar tau medžių miške mažai? Tad išgerkim taurę už tai, kad mums visiems pakaktų ir pinigų, ir medžių.

http://www.geri-sveikinimai.lt/sveikinimas/uz-istatymuskarta-senosio.html